Kas pasikeitė po 30 dienų be pridėtinio cukraus?

Mėnesį nevalgiau jokio pridėtinio cukraus, išskyrus vaisius, daržoves – produktus, kuriuose yra natūralaus cukraus. Pripažįstu, kad tikėjausi, jog bus lengviau. Pasirodo, kad gyventi be pridėtinio cukraus gali būti nelengvas psichologinis iššūkis. Į dienos šviesą išlindo mano priklausomybė saldumynams. Po mėnesio detokso poreikis suvalgyti „kažką saldaus“ ženkliai sumažėjo. Atradau kitų būdų kaip nusiraminti, paskatinti save, gauti energijos. Pasikeitė mano oda ir kūnas.

Kas blogai su cukrumi?

Nieko. Cukrus reikalingas, tam, kad gautume energiją. Cukrus natūraliai randamas visuose maisto produktuose, kuriuose yra angliavandenių, pavyzdžiui, vaisiuose, daržovėse, grūduose ir pieno produktuose. Problema kyla, kai vartojame per daug pridėtinio cukraus. Tokio, kurį maisto gamintojai įmaišo į produktus, kad pagerintų skonį ar pailgintų galiojimo laiką. Pridėtinio cukraus galima rasti duonoje, makaronuose, padažuose, konservuose, vaisvandeniuose ir alkoholiniuose gėrimuose.

Nesaikingas cukraus vartojimas prisideda prie nutukimo, širdies ligų ir diabeto. Negana to, cukrus kelia priklausomybę. Todėl jis mums taip patinka. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojama dienos cukraus norma – ne daugiau nei 6 arbatiniai šaukšteliai. Realybėje cukraus suvalgome net kelis kartus daugiau. 

Pridėtinio cukraus detokso iššūkiai:

  • Pirmos kelios savaitės yra sunkios fiziškai ir psichologiškai. Po to, pasidaro lengviau ir galima džiaugtis visais gyvenimo be pridėtinio cukraus privalumais.
  • Fizinis diskomfortas: nuovargis, svaigsta galva, silpnumo pojūtis.
  • Pradžioje sunku užmigti, o miego trūkumas dar labiau skatina cukraus poreikį.
  • Reikia pakovoti su emociniais impulsais. Viso detokso metu valgiau reguliariai ir subalansuotai. Niekada nebuvau alkana. Tačiau pirmosiomis savaitėmis man smegenys siųsdavo signalą, kad noriu dar kažko, kažko saldaus. 
  • Pradžioje į stresines situacijas reguodavau su pykčio antplūdžiais.

Cukrus kaip narkotikas

Priklausomybę nuo cukraus susiformavo evoliucija, tam, kad mūsų protėviai ieškotų angliavandenių šaltinio – saldžių, prinokusių vaisių ir uogų. Neuromokslininkų teigimu, mūsų smegenys cukrų priima kaip apdovanojimą. Valgant kažką saldaus gaminamas dopaminas, dar kitaip vadinamas laimės hormonu, jis suteikia pasitenkinimo būseną, kuri svarbi mūsų motyvacijai palaikyti. Todėl kuo daugiau valgome cukrumi prisotinto maisto, tuo daugiau jo norime. Niekada nėra gana.

Cukrus mūsų nervų sistemą veikia panašiai kaip kokainas ir heroinas. Mes tampame priklausomo nuo cukraus. Daugeliui mūsų jau nuo vaikystės “kažkas saldaus” yra meilės ir saugumo simbolis. Bent jau aš vaikystėje buvau skatinama ir įvertinama saldainiais. Suagusio žmogaus gyvenime kartais ieškome komforto ir paguodos maiste, ypač saldumynuose. Būtent todėl cukraus detokas gali būti kietas riešutėlis, tačiau jį perkandus galima bent šioje srityje tapti savo nervų sistemos šeimininku.

Pridėtinio cukraus detokso pliusai:

  • Ryškesnis maisto skonis. Obuolys skanus lyg saldainis.
  • Skaistesnė oda. Sumažėjo bėrimų ir veido odos nelygumų.
  • Padeda numesti svorio.
  • Pradėjau labiau vertinti sveiką ir kokybišką maistą, jo skonį.
  • Supratau, kad galiu nusiraminti kai jaučiu liūdesį ar stresą be maisto.
  • Supratau, kad galiu savo gyvenimą švęsti be maisto.

Kodėl neatsisakau cukraus visam laikui?

Daugelis mitybos specialistų rekomenduoja kelių dienų ar net kelių savaičių pridėtinio cukraus detoksą. Tai gali padėti sunormalizuoti ir atstayti saikingą cukraus vartojimą. Po 30 dienų be pridėtinio cukraus išsilaisvinau nuo psichologinio ir fizinio poreikio kasdien vartoti saldumynus, sūrius užkandžius, alkoholį, maistą skaninti padažais ir užpilais.

Tai kodėl visam laikui neatsisakius pridėtinoo cukraus? Atrodo, kad vien pliusai sveikatai, grožiui ir psichikai. Atsakymas – nes tai velniškai sunku. 21 amžiuje visiškai atsisakyti pridėtinio cukraus reikalauja pastangų, valios ir laiko. Mano pasirinkimas – pridėtinio cukraus ir alkoholio sumažinimas darbo dienomis. Savaitgaliais atsipalaiduoju ir jei noriu pasimėgauju taure vyno ar torto gabalėliu. Net ir tokios taisyklės ne visada pavyksta laikytis. Tačiau tai man veikia efektyviau nei visiškai savęs apribojimas nuo cukraus.

Nemanau, kad yra vienas visiems tinkamas sveikos mitybos kelias. Reikai įdėti pastangų, ekspermentuoti ir atrasti kas tau tinka geriausiais.

Kas man padėjo ištverti 30 dienų be pridėtinio cukraus:

  • Aiškiai apibrėžtas detokso laikas. 
  • Gerti vandenį.
  • Nelaikyti saldumynų namuose.
  • Valgyti vaisius ir daržoves, kuriuose gausu natūralių ir mūsų organizmui naudingų cukrų.
  • Valgyti reguliariai, visas maisto grupes.
  • Susikoncentruoti į vieną tikslą. Atsisakyti pridėtinio cukraus (kad ir kelioms dienoms) – nemenkas iššūkis. Tad nereikia pulti keisti visos savo mitybos vienu kartu.
  • Skaityti produktų etiketes. 
  • Suvokimas, kad aš sugebu valdyti savo nervų sistemą ir impulsusi, o ne atvirkščiai.

Ką daryti kai užeina labai stiprus noras suvalgyti kažką saldaus:

  • Susitarti su savimi kad galėsi suvalgyti ne dabar, bet po 10 min. Dažnai, nuraminus „čia ir dabar“ impulsą, supranti, kad ne taip ir nori torto/vyno taurės/cigaretės/Instagram.
  • Išgerti stiklinę vandens.
  • Nukreipti dėmesį į kitą veiklą. Išeiti pasivaikščioti, sportuoti, pasikalbėti su draugu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Dalintis:

Share on facebook
Share on linkedin
Share on email